Amberic











{Kovas 29, 2006}   dovanele

Šiandien gavau pirmuosius sveikinimus gimtadienio proga… :) nors jis dar ne šiandien…
Du Nuostabūs žmogučiai padovanojo tai, apie ką jau gal pusė metų svajoju, bet neišdrįstu įsigyti…
gavau dovanų baltą rožę (ne tas daiktas…) ir knygą… Nuostabią, pilną paprastos išminties… Mažasis Princas… skaičiau ją, kai buvau maža, tačiau žodžių vertę imu suprast tik dabar…

pirmame puslapyje nuostabūs žodžiai:
Juste, 18 gimtadienio proga linkima pasaulyje matyti “Smauglį virškinantį dramblį”, o ne skrybėles (8), netapti suaugusia “mažų planetų” gyventoja, o tikėti, svajoti, prisijaukinti ir nepamiršyti savo vertybės NR 1.

Patrikas ir Kristina 2006,03,30 Panevėžys

Paaiškinimai…: 8 knygos puslapis kalba apie piešinius… (perskaitykit ir sužinosit)
o mano vertybė numeris 1 – MEILĖ.
kažkada seniai seniai, per programą “Pažink Save” savanoriams paruošti, mes su Patriku šnekėjome apie vertybes. buvo toks žaidimas.. jo gale mums su Patriku liko po dvi svarbiausias vertybes: tikėjimas ir meilė. abiems tas pats. ir reikėjo pasilikti tik vieną.
Ir mes atidavėme po vieną vedėjams. Tačiau sulyginom ir pastebėjom, kad pasilikome skirtingus. Aš – meilę, jis – tikėjimą.
Gera žinot, kad KAŽKAS prisimena tai, kas kažkada net neatrodė reikšminga…



***

Rudenį šalto vėjo nuvaikyta obelis laukia. laukia pavasario. kokios didžiulės stiprybės reikia viltis, kad tas nudržiuvę plikas kūnas subrandins žiedą. atgims jaunystė. naujas gyvenimas… nauja viltis, uždeganti gėrį. bet tokį trapų, neapsaugotą nuo vėjo…. darganų… kiekviienas toks trapus gėris, kurį saugosime ir globosime, užaugins vaisių – meilę. vaisiui užaugus, trumpas žiedo gyvenimas baigsis, palikdamas kelią naujam gyvybės pradui. naujam gėriui.

***



ir taip toliau