Tai yra klipas, kuriam nereikia net žodžių ar vertimo…
nesugebu sulaikyt ašarų…

Šeštadienį buvau garsiojoj Vilniaus arkivyskupijos jaunimo dienoj. (kodel pabrėžta ARKI, sužinosit vėliau).
Pradžioje viskas kaip ir normaliai. Kadangi mūsų kolona, kurią teko vest buvo 5, tai manėme, kad stovime rikiuotės gale. (toks įspūdis susidarė dėl negausaus žmonių skaičiaus akiratyje).
Dėja, kaip vėliau paaiškėjo, visi šie žmonės buvo ne 2 paskutinės kolonos, kaip manėme, o 4 pirmosios. (mūsiškė 5).
Taigi su negausiu būreliu žmonių išžygiavome.
7 kolonos po ~50 žmonių.
Šiek tiek nusivylėme. tarp kolonų tarpai buvo po 100 metrų. Turėjome kurti bendruomenę toje kolonoje, kurioje ėjome. Žinoma buvo smagu. Giedojom, meldėmės, klausėm ir kalbėjom, žaidėm ir tylėjom. Tačiau… iš mūsų kolonos 50 žmonių, 40 buvo su mumis atvažiavę autobusu. Taigi – pažįstami. nepažįstamų buvo mažuma. Galvojome kad įsiliesime į didžiulę minią… pasirodo minia nebuvo tokia ir didelė.
(štai kodėl pabrėžtas žodis ARKI).
Tokioje pat šventėje panevėžyje turėjome apie 1500 jaunimo atstovų iš Panevėžio ir apylinkių. Buvo tikrai šaunu.
(Aš priklausiau oranžinei kolonai. Sakė labai derėjau prie vėliavos.)

Vasarą vyko ministrantų susirinkimas Romoje. Iš Lietuvos važiavo 40 vaikinų. Panevėžio vyskupiją atstovavo 7, o Vilniečius – tik vienas žmogutis…
Ar tai reiškia, kad didmiesčiuose senka tikinčiųjų gretos?

- Dieve, kodel leidai vaikinams mokykloje žiauriai nužudyt mergaitę?
- Nes į mokyklą manęs niekas neįsileidžia