Taigi… po paskutinio mano įrašo kaikas pasikeitė.
Mečiau darbą, kuris neteikė malonumo… Esu laiminga. Ir savaitgalį galiu netgi ČIA parašyti
Galiu nebijodama planuot savo laiko, nes jo niekas nesugriaus. Keisčiausia, kad po to, kai nusiunčiau atsistatydinimą, niekas man neskambino ir nieko neparašė. Tiesiog užtilo. Gal ir gerai. Nenorėjau aiškintis.
Po truputį ima greit judėti namo antro aukšto įsirengimo reikalai. Greit turėsiu didžiausią kambarį. Jau sugalvojau ko jame noriu… Lovos, stalo, kėdės, knygų lentynos ir molberto. Lovą, stalą, kėdę jau turiu. Truksta tik lentynoms VISOOMS mano knygoms ir molberto.
Miegu gerai. Esu pailsėjusi. O kai pasišneku su Juo, išvis nuostabiai jaučiuosi. Taip, jis viską sustatė į savo vietas.
Naktimis ėmiau sapnuoti vieną žmogų. Taip, sapnuoju jį kasnakt. Ir kasnakt jis mano sapne būna labiau pagrindinis veikėjas nei aš… Hm… gi MANO sapnai ) .

Skaičiau vienos internetinės (ir ne tik) bičiulės įrašus, kai staiga “sučiupo” mintys mane. Tiesiog ėmiau skaityti visa tai, lygindama su tuo, ką patiriu aš…

O pastaruoju metu esu labai pavargus. Šiandien kaip pridaužta jaučiuosi. visai kaip po lėktuvo avarijos. Tik aš ne lėktuve sedėjau, o stovėjau toje vietoje, į kurią jis krito… ir žinoma pataikė

Su drauge degustuojame kavą AROMA ENERGY. gan nebloga kava. Tačiau visos dienos, bent kiek susijusios su ta kava buvo tragiškos. Pirmąją dieną, ketvirtadienį, atvykome, pasiruošėme, pradėjome dirbti, kai sužinojome, kad statula, kurios neradome parduotuvėje (Lukošiaus statula) yra pats svarbiausias akcentas. Lyg to būtų negana, paskambino mums ir pranešė, kad šią degustaciją privalome nutraukti.
Penktadienis. Atidėtoji degustacija. Visas rytas buvo siaubingas. susipykau su mama. Atvykus į vietą, sugebėjau sudaužyt kavinuką. žinoma ne savo.
Šeštadienis. trečioji diena. Viskas tvarkoje, galvojam. Na taip. kurgi!!!
tiesiog košmaras. paskambino iš vilniaus ir pranešė apie įsivėlusią klaidą. turime persikelti į kitą parduotuvę. Žinoma jau buvome pradėjusios.
Šiandien… Dieną paskambino ir pranešė kad mane paaukština (čia džiugi turbūt žinia). Tačiau vakare reikia visus daiktus išsiųst į Vilnių. daiktai: Stalas didžiulis, statula (žmogaus dydžio), visi reikmenys…
Žodžiu įsivaizduojate iki viršaus užkrautą lengvąją mašiną su užlenktom galinėm sėdynėm? tai va – ji buvo pilna. nieko nebepridėsi
žinoma stoty siutos nepriėmė. dvi valandas trankėmės, kol radome galimybę kaip nusiųst viską į vilnių. geraširdis (ar šiaip į kišenę mėgstantis gaut) vairuotojas pagaliau sutiko.
Tačiau neramumas kamuoja…

Bet jaučiu, kaip po biškutį jis nuima viską nuo mano galvos. Su kava baigta…

Kiekvieną dieną užmingu su daug neišaiškintų klausimų.
Naktimis, apie 2-3val pabundu. Kasnakt. Pasikankinus, kad negaliu užmigt, kartais išgeriu raminamųjų. Anksčiau taip būdavo… Dabar vėl kartojas…
Bet tame galima įžvelgt kaiką nuostabaus – naktimis, kai negaliu užmigt, ateina žinojimas, kad Jis mane saugo. Ir tik tada, praėjus sunkiai dienai, jis atsako į mano klausimus.
“Kvailiuke, kvailiuke, ne ten ieškojai to, kas akivaizdu…” Tyliai, beveik nebyliai, ištaria jis ir nuraminęs vėl padeda užmigti.
Rytas. Vel sunki nauja diena, kupina klausimų…

Įsidėmėkime…

Į grandinę įjungti du super galingi elektros šaltiniai ir lemputė. taip pat nuokiekvieno šaltinio einant link lemputės yra po reostatą. (Tarkime, kad abu šaltiniai srovę teikia i lemputę)
Reostatai yra tam, kad šiek tiek suvaržytų stiprią srovę. Visgi lemputė tik viena. ją reikia saugoti. Taigi pirmame pav pamažu į lemputę teka srovė, pakankama, kad ji ilgai degtų, skleistų šilumą ir pamažu šildytų.

Tačiau dauguma elektros šaltinių yra labai nekantrūs ir iš karto paduoda visą srovę, atjungdami reostatus (2pav), norėdami staigiai sušilti ir nušvisti. Šiuo atveju visa super stipri srovė suteka į lemputę, kuri negali ilgai pakelti tokio kruvio ir perdega.
Lemputės nelieka. Perdegusi lemputė niekada nebešvies.